Hurly pečių sujungimai ir rankiniai šepečiai

Jis tikrai rentėjo kartu su žmogaus, kuris turėjo herojaus straipsnį liekanos. Lietuvių daržuose jau noksta braškės, tad kol jos šviežios, vertėtų atsivalgyti ir jų, kad ir tris kartus per savaitę. Senieji rusų kariai apsaugo nuo šalto ir mesti ginklus naudojant skydus. Mūsų kronikos paminėjo abu ir kitus atvejus, bet visada - kaip išimtis, kaip ir už mūšio žiaurumo iliustraciją. Paprastai jie buvo stačiakampiai, maždaug metro dydžio metrui arba apvali, palaipsniui susiaurėja. Roundic burtai buvo taikomi ant jų peiliai ir rankenos, pritvirtintos prie galios savininkas atsispirti ne tik realiems priešininkams, bet ir visoms mistinėms jėgoms rūšims.

Visi žinome, kiek pasaulyje išeikvojama elektros energijos, laiko ir nervų, atidarinėjant šaldytuvą norint pasižiūrėti, kokių produktų ten esama, o ko ne. Išeitis rasta. Ekranas ant šaldytuvo durelių, net ir paties šaldytuvo viduje, patogus dalykas.

Antra, patogu bendrauti ir su saviškiais — paliekant jiems kokią nors žinutę ar priminimą. Pagoninis kultas buvo išsiųstas specialiai išdėstyti asfaltu, kur buvo IDOL.

Princes veikė kaip aukšti kunigai, tačiau taip pat buvo specialūs kunigai - Magi ir Kudesniki. Paganizmas buvo išlaikytas pirmą kartą nuo senovės Rusijos valstybės egzistavimo, ir jo likučiai turėjo dar keletą šimtmečių. Susitarime Olegas su graikais paminėjo apie plaukus, kuriuos rusai buvo nugalėti lojalumo, turintys ypatingą pagarbą jam, nes jis buvo laikomas globėju Gyvulių, jų pagrindinio turto. Pramogos, meilės, sutikimo ir visų gerovės Dievas buvo pakviestas Rusijoje Lado; Jis buvo paaukotas santuokos sąjungai.

Slavai mielai padaugintų stabų ir priimtų užsieniečio skaičių. Rusijos pagonys nuėjo į Kurlyndiją ir dempingą dėl Cumiram garbinimo; Beje, turėjo kai kuriuos dievus su latviais. Aš galiu nusipirkti, žemiškųjų vaisių dievas, paaukotas prieš kolekcijos duoną, birželio 23 d. Agriminai, kurie yra pravardės maudymosi žmonėms. Jauni žmonės buvo dekoruoti vainikais, sulankstyti ugnį įeiti, šoko šalia jo ir pjauti pirtis.

Šio renginio atmintis buvo išsaugota kai kuriose Rusijos šalyse, kur naktiniai gyventojai ir šokiai aplink ugnį su nekaltu ketinimu yra padaryta pagoniško stabo garbei. Gruodžio 24 d. Rusų rusai yra susilieję vežimėliu, šventės ir pasaulio Dievu.

„ElektroLife“

Kristaus giminiškumo išvakarėse ūkininkų vaikai ketina svyruoti pagal turtingų valstiečių langus, savininkas buvo padidintas dainose, buvo pasakyta ir prašoma pinigų. Atrodo, kad šventas žaidimas ir laivas pasakoja apie šios pagonių atostogų likučius.

Norint išreikšti dievų galią ir kendimą, slavai atstovavo savo milžinus, su baisiais asmenimis, su daugeliu galva. Graikai norėjo mylėti savo stabas pavaizduoti žmogaus harmonijos pavyzdžiuso tik slavai bijo; Pirmasis į garbinamą grožį ir malonumą ir antrą vienos vienos jėgos ir, dar nepatenkinti savo priešingos rūšies, apsupo savo atvaizdų nuodingų gyvūnų: gyvatės, rupūžė, driežai ir pan.

Kunigai su žmonių aukomis ir prognozavo ateitį. Senesniais laikais, slavai buvo pradėta garbei Dievo nematomas kai kurių jaučių ir kitų gyvūnų; Bet po to, kai dygsta prietaras stabmeldys, jie išaugo savo trigubų kraujo krikščionims, kuriuos pasirinko iš kalinių ar įsigijo iš jūrų plėšikų.

Kunigai manė, kad stabas buvo patiko krikščioniškas kraujas, ir jis gėrė ją, įsivaizduodamas, kad ji informuoja pranašystės dvasią. Rusija taip pat atnešė žmones aukoti, bent jau Vladimirovo metu. Slavai turėjo metinį žemės ūkio atostogų ciklą saulėje ir sezonų pokyčiuose.

Pavyzdžio apeigos buvo pateikti didelį derlių, žmonių sveikatą ir gyvulius. Specialiosios apeigos kartu su svarbiausiais žmogaus gyvenimo įvykiais - gimimu, vestuvėmis, mirtimi. Mirties laidojimas taip pat buvo švento veiksmas sladeno slavai. Vyresnieji kaime pareiškė vienos iš jų mirtį per juodą strypą, dėvėję nuo kiemo į kiemą.

Visi jie lydėjo lavoną su baisiais ir kai kuriomis moterimis, baltais drabužiais, lelija ašaros į mažus laivus, hurly pečių sujungimai ir rankiniai šepečiai apgailėtinu. Išsiskyrė ugnį ant kapinės ir sudegino mirusiu su žmona, arkliu, ginklu; Surinktos pelenai Urns, molio, vario ar stiklo ir palaidoti kartu su apgailėtinais laivais. Kartais supainioti paminklai: padėjo kapai su laukiniais akmenimis arba nukrito ramsčiais.

Liūdna apeigos buvo linksmas šventė, kuri buvo pavadinta išpilstyta ir vis skausmas kairėje gydymo austi buvo XVI a.

• Tepalas nuo skausmo sąnariuose atgal
• Skausmas kaulų ir sąnarių sukelia gydymas
• Šlapias gelis sąnarių
• Senovės Rusijos senovės Rusijos ginklas. Slavų ginkluotė.
• Peties sąnario uždegimas
• Jo tampa, tolesnis vystymasis yra glaudžiai susijęs su tuos pačius istorinius veiksnius, turinčius įtakos šalies ekonomikos formavimosi ir plėtros, jos valstybingumo, politinio ir dvasinio visuomenės gyvenimo.
• Nepaisant to, kad senovės Rusijoje kardo kultas tapo mažiau pasiskirstymo nei, pavyzdžiui, viduramžių Japonijoje, jis neabejotinai egzistavo, ir jam buvo suteikta labai svarbi vieta mūsų protėvių gyvenime.

Slavų nelaimės priežastis: už graikus pasinaudojo šio šventės laikais mirusiųjų garbei ir galvos juosta nugalėjo savo kariuomenę. Rusijos slavai - Crivichi, šiauriniai, Väniki, Radmichi - dirbo per mirusį Trenzna: jie parodė savo galią skirtinguose karinių žaidimų žaidimuose, sudegino lavoną ant didelės ugnies ir baigiant pelenus į URN, įdėkite jį hurly pečių sujungimai ir rankiniai šepečiai stulpą kelių kaimynystėje.

Apie slavų genčių kultūrą mažai žinoma. Tai paaiškina labai užuojautos duomenų šaltiniai. Laikui bėgant, liaudies pasakos, dainos, mįslės išlaikė reikšmingą senovės įsitikinimų sluoksnį. Žodinis liaudies menas atspindi įvairius Rytų slavų vaizdus apie žmonių pobūdį ir gyvenimą. Ji pasiekė šią dieną labai nedaug mėginių senovės slavų meno. River upės baseine buvo rasta įdomi "VI-Vii" šimtmečių lobis. Slavų sidabro produktams iš Pietų Rusijos regionų, sudėtingų kompozicijų iš žmogaus figūrų, gyvūnų, paukščių ir gyvatės yra apibūdinamos.

Daugelis modernių liaudies meno sklypų turi labai seną kilmę ir šiek tiek pasikeitė laikui bėgant. Gulėti karinę veiklą ir atskleisti savo nenutrūkstamus pavojus, mūsų protėviai turi šiek tiek laiko architektūroje, kuriai reikia laiko, laisvalaikio, kantrybės ir nenorėjo statyti tirpių namus: ne tik šeštąjį amžių, bet daug vėliau jie artrozė teptukas rankų valymo vos padengė juos iš stokos ir lietaus.

Slavai neturėjo abėcėlės ikikai Konstantino filosofas, pavadintas Kirillomu, ir jo brolis, Fessoniki gyventojai, buvo išsiųsti Graikijos imperatoriaus Mikhail į Moraviją į "Moravia" į "Moravia" į "Taming Christian Princes Rostislav", "Svyatopolk" ir "Kotel", perduoti bažnyčią Graikų kalbos knygos, išrado slavų specialiosios abėcėlės, suformuotos graikų, su pridedant naujų raidžių: b.

Ši abėcėlė, vadinama "Kirillovsko" arba "Cyrilic", su kai kuriais pokyčiais, iki šiol Rusijoje Senovės slavų moralė buvo labai skirtingi nuo kitų tautų, kurie gyveno ir plėtoja tuo pačiu metu. Slavai nebuvo žiaurus ir kraujo. Net karo metu jie išliko humaniška kitiems. Ir tai patvirtina daug rašytinių šaltinių. Kasdieniame gyvenime pagrindinė senovės slavų sąlyga visada buvo švari.

Tikriausiai daugelis iš jūsų prisimena istorijos vadovėlių aprašymus, kaip ir Europoje, visi šiukšliadėžė ir plunksna nukrito iš lango. Be to, tie, kurie dirbo ir sekė kūno ir drabužių švarą, laikė velnias ir nešvarią galią, susijusią su velniu.

Ir slavai turėjo vonią. Jie surengė specialias vonios dienas. Galbūt tarp slavų gyventojų skaičius Niekada nebuvo didelių infekcinių ligų protrūkių, tokių kaip maras Europoje.

Senovės slavų moralė buvo labai ypatinga: Pirma, jie buvo tiesiogiai susiję su savo įsitikinimais pagonizmukurie manė, kad garbinama gamta, jo derinimas. Antra, senovės slavai buvo neįprastai darbščiai. Niekas išliko be verslo. Trečia, būdingas bruožas buvo užuojauta, padedant vieni kitiems sunkiose situacijose. Galbūt šios savybės padarė slavus su tokiais stipriais ir darniais žmonėmis, kurie galėjo išgyventi tiek daug karų ir kančių. Muitinė, moralė, slavų tradicijos buvo išreikštos jų gyvenimo būdui.

Tai taikoma visiškai savo gyvenimo daliai. Šventės ir virimo ir rūpinimasis vaiko ir siuvimo drabužių ir amatų Ypač rūpinami mūsų protėviai apie save ir jų šeimą, jų namuose iš nešvarių ir blogų akių. Už tai, jų drabužiai, jų namuose, jie papuošė kombinezonus, įvairius apsauginius ženklus.

Be to, daug dėmesio buvo skiriama geram derliui, sveikatos priežiūrai, žemės vaisingumui. Dėl to apeigos buvo surengtos beveik visose atostogose, buvo perskaityti sąmokslai. Ir senovės slavai niekada nepamiršo apie jų rūšį, apie savo protėvius lydeką ir senelius. Jie tikėjo, kad protėviai visada padeda sunkiais laikais, taip pat vadovauja asmeniui į tikrąjį kelią.

Todėl jie organizavo specialias hurly pečių sujungimai ir rankiniai šepečiai dienas. Slavų, muitinės, moralės, tradicijos etnogenezė Pirmieji slavai atsirado net ir BC, atskirti nuo Indo-Europos bendrijos. Jie turi savo kalbą, jų kultūrą. Po slavų atskyrimo pradėjo migruoti per šiuolaikinės Europos ir Rusijos teritoriją. Taigi buvo jų padalijimas į tris filialus: Rytų, Vakarų ir Pietų.

Slavų papročiai ir tradicijos buvo daugiausia sandariai susijusios su jų pagoniškos religijos. Muitinė egzistavo daug. Jie tiesiog turėjo išjungti kiekvieną atostogas, kiekvieną derliaus mokestį, kiekvieną naują metų pradžią. Visi slavų apeigos buvo skirtos gerovei, sėkmės, laimingas gyvenimas. Ir jie buvo perduoti iš kartos į kartą. Gyvenimas ir moralė, rytų slavų įsitikinimai Rytų slavai, kaip ir daugelis tautų naujos eros pradžioje, buvo pagoniškumo laikymasis.

Jie garbino gamtą, kiaulienos dievai. Mes žinome slavų pagonių dievų panteoną. Ji turi tam tikrą hierarchiją. Kiekvienas iš jų turėjo savo "funkcijas".

Dėl savo dievų, slavai pastatė specialias šventyklas - Kapioche ir šventykla. Dievai atnešė aukų paklausą juos tempti ar dėkoti. Rytų slavų muitinė ir moralė apskritai nesiskyrė nuo visų slavų. Taip, buvo jų pačių savybių žemės ūkyje, ekonomikoje. Tačiau paprastai tai buvo kažkaip susijusi su natūraliomis ir klimato sąlygomis.

Senovės Rusijos senovės Rusijos ginklas. Slavų ginkluotė.

Rytų slavų gyvenimas ir moralė yra didžiausias susidomėjimas mums, nes tai buvo šis filialas, kuris tapo daugeliu. Ji davė pasauliui tokias hurly pečių sujungimai ir rankiniai šepečiai kaip rusai, ukrainiečiai, baltarusiai. Rytų slavų moralę lengva atsekti šių tautų charakteristikas. Jie buvo pasižymi gerumu, nuoširdumu, gailestingumu, dosnumu. Net priešo tautos gerai atsakė apie Rytų slavų, kurie atsispindėjo kai kuriose užsienio autorių kronikose.

Rytų slavai, jų gyvenimas ir moralė labai paveikė savo palikuonis. Tiksliau, jie buvo perduoti jiems. Daugelis tradicijų ir papročių, taip pat šventės, kurias mes naudojame iki šiol. Galbūt mes net nežinome ir nemanau apie tai. Tačiau, jei gilinate istorijoje, galite rasti ypatingą šiuolaikinių apeigų panašumą su versija slavų.

Liaudies kalendorius. Ritalai, sveikata. Senosios naujienos apie slavų apskritai ir rusai ypač atkreipti savo linksmų žmonių, kurie mylėjo šokius, dainas, muziką. Danceman ir "Besy dainos" buvo žaisti tarp kaimo. Saldūs svaiginantys gėrimas - medus ό μεδος buvo dideliame Slavų naudojimui V amžiuje; Jie buvo įkalinti IRISKA Bizantijos ambasadoriumi ir jo palydovais, kurie nuėjo į malūną į Attila, sėdinčius Pannonijos gyventojus, kurie buvo vežami plaukiojančiais ambasadoriais upėse.

Arabų kardisi rašė apie Rytų slavų, kad jie turi ligos pėdos klasifikavimo sąnarių medaus ir vynų; Vienas asmuo turi medų Zhabanovą. Ibn-Fadlan, pasakojanti apie prekybininkus, kurie atėjo iš Rusijos, parašė: "Jie yra labai linkę į kaltę, gerti jį dieną ir naktį, todėl kartais atsitinka ir miršta su puodeliu savo rankose. Gali būti netgi įmanoma galvoti, kad tikra realybė rado garsaus kalbėjimo išraišką, investuotą XI a.

Vyriausiasis į Prince Vladimiro burną: "Rusija smagiai piti, mes negalime be tokio pobūdžio. Bizantijos imperatorius Mauricijus rašė apie slavus: "Jie yra ponai su svetimu, jie paima juos patys, lydi juos iš vienos vietos į kitą, kur jis turi, ir net jei svečias vyksta bet kokių problemų dėl savininko kaltės, tada tas, kuris priėmė po jo svečiu, prieštarauja aplaidumui, atsižvelgiant į garbę sau už save.

IX amžiaus arabų rašytojo teigimu, "užsieniečio garbė ir palankiai vertina tuos, kurie praleidžia savo priežiūrą ar dažnai su juo ir apsaugo juos nuo nuotykių. Bendravimas su įgimtais ir jo pasekmėmis. Pažymėtina, kad rytiniai slavai po savo gyvenvietės mūsų šalies pietinėje erdvėse įžengė į gyvų prekybos santykius su graikų kolonijomis dėl Juodosios jūros ir Bizantijos, taip pat hurly pečių sujungimai ir rankiniai šepečiai Khazaria, Bulgarija ir Khalifat.

Ši prekyba palengvino daugybę turtingų, turtingų žmonių klasės rytų slavų - geriausių entuziastingų prekybininkų, kurie pradėjo garsų prabangą savo drabužiuose, maiste, namų balduose ir ginkluose, naudojant importuotus Graikijos, Rytų, Skandinavijos šalyse produktus. Tačiau kartu su brangiais audiniais, dekoracijomis, vynais, ginklais šiame terpėje pradėjo prasiskverbti ir švietimo sėklos, knygų mokymai.

Iki šio amžiaus pradžios mūsų šalyje jau rašoma. Prekybininkai, atvykę iš Rusijos į Cargradą, pasak Olegovo liudijimo su graikais, kartais buvo "rašysena", t. Ibn-Fadlan, kuris pamatė m. Nors visos šios naujienos nurodo Rusiją, o ne slavus, bet Rusija tuo metu, visuose ženkluose, jau buvo gimtoji klasė, kuri buvo ne tik solided variniai, bet ir slavai.

Tačiau bendravimas su kaimynais vadovavo ne tik padidinti, bet ir gerai žinomam Rytų slavų kultūrinio lygio sumažėjimui. Šiuo atžvilgiu, laikui bėgant, gerai žinomas paketas tarp Rytų slavų turėjo įvykti, skirtumas tarp jų šakų, kurie skubėjo pietinėje erdvėse ir filialai, kurie apsigyveno šiaurinėse erdvėse. Slavų gyvenvietė.

Per išmaniųjų telefonų aplikacijas valdomi ir kontroliuojami prietaisai tikrai ne naujiena, tačiau bevielis ryšys pasiekė ne tik šaldytuvus, krosneles ar indaploves, bet ir netgi kavos aparatus. Visi žinome, kiek pasaulyje išeikvojama elektros energijos, laiko ir nervų, atidarinėjant šaldytuvą norint pasižiūrėti, kokių produktų ten esama, o ko ne. Išeitis rasta.

Slavai, Venedy - Anksčiausios naujienos apie Slavų vardu Venenovo ar Venetovo, eina atgal iki tūkst. Venteda pavadinimas kilęs iš keltų vindos, o tai reiškia "baltą".

Vidurio vi. Vietos buvo suskirstyti į dvi pagrindines grupes: "Wallans" įstaigos ir antines. Kaip ir vėliau savarankiški "slavai", tiksli prasmė nėra žinoma. Yra prielaidų, kad kalbant apie "slavus", sudarė kontrastą kitam etniniam terminui - vokiečiai, pagaminti iš žodžio "kvailai", tai yra, kalbant nesuprantama kalba. Slavai buvo suskirstyti į tris grupes: - Rytų; - Vakarų. Slavų tautos 1. Ilmenie Slovėnija, kurio centras buvo Novgorodas, kuris stovėjo ant Volkhovo upės krantų, teigė, kad Ilmeno ežeras ir kurių žemė buvo daug kitų miestų, kodėl kaimyninė Skandinava pavadino juos "Gardar" nuosavybės nuosavybętai yra, "miestų žemė".

Tai buvo: Ladoga ir Belosero, senoji Rusija ir Pskovas. Jo vardas Ilmenie Slovėnija gavo iš Ilmeno ežero vardo, įsikūrusi savo nuosavybėje ir pavadino Slovėnijos jūrą. Gyventojams toli nuo dabartinės jūros, ežeras 45 mylių ir pločio apie 35 atrodė didžiulis, todėl jis dėvėjo savo antrąjį vardą - jūra. Jų vardas kilo Prince Kriva genties vardu, matyt, gavo slapyvardį kreivę nuo natūralaus trūkumo.

Vėliau Curvich buvo vadinamas nežymių, klaidingų asmenų žmonėmis, galinčiais sutraiškyti sielą, nuo kurios tiesa nebūtų laukti, bet susidurs su Kryvda. Dėl kreivumo žemės atsirado Maskva, bet jūs taip perskaitysite toliau. Polophane buvo sulaikytas ant Harot upės, su savo pamainomis Vakarų Hurly pečių sujungimai ir rankiniai šepečiai. Šių šių upių susijungimo vietoje ir stovėjo pagrindinis miesto genties miestas - Polockas arba Palotskas, kurio pavadinimas taip pat gamina Hydronim: "upė pasienyje su Latvijos gentiniais" - lats, metų.

Į pietus ir pietryčius nuo pastogės mirė, dregovičis, Radmichi, Vyatichi ir šiauriniai. Dregovičisi gyveno upės bankuose priimti, gavęs savo vardą nuo žodžių "Dregva" ir "Diryagna", o tai reiškia "pelkė". Čia buvo ekskursijų ir Pinss miestai. Radmichi, gyvena Dnipro ir lizdai, buvo vadinami jų pirmojo Prince Radima arba Radmiro vardu.

Vntychi buvo labiausiai Rytų senoji Rusijos gentis, gavusi savo vardą, kaip ir Radarai, savo progenitoriaus vardu, princas Vyatko, kuris atstovavo sutrumpintam vardui Vyacheslavui. Old Ryazan buvo įsikūręs Vyatichi žemėje.

Kai slavai buvo įsikūrę Novgorodui Didžiajam ir Belozer, jie išlaikė savo buvusį pavadinimą, nors jo pradinė reikšmė buvo prarasta. Savo žemėse stovėjo miestas: Novgorodas Seversky, defair ir Černigov. Polyana, gyvenanti žemes aplink Kijevą, Vyshgorod, Rodney, Pereyaslavl, buvo vadinami iš žodžio "lauko".

Lauko gydymas tapo pagrindine okupacija, osteochondrozė 2 stadija lėmė žemės ūkio, galvijų veisimo ir gyvulininkystės plėtrą.

Polyana įžengė į istoriją kaip gentį, labiau nei kiti, kurie prisidėjo prie senovės Rusijos valstybingumo plėtros. Polyan kaimynai pietuose buvo Rusija, platinimai ir smilkalai, šiaurės rankose ir Vakarų - croats, Volyne ir Buzhana.

RUS - vieno, toli nuo didžiausios Rytų slavų genties, kuris dėl savo vardu tapo labiausiai žinomais ir žmonijos istorija ir istoriniu mokslu, nes ginčuose aplink jo kilmę, mokslininkai ir publicitai buvo sulaužytos daugelio rašalo upės kopijų ir pastatų. Daugelis neišspręstų mokymosi-metiologų, etiologų ir istorikų - gaminti šį pavadinimą nuo beveik visuotinai pripažintų IX šimtmečius, pavadintus Normanovo - RUS.

Normansai, garsūs Rytų slavų Varjhagovo vardu, laimėjo apie metų ir aplinkines žemes. Pavyzdžiui, hurly pečių sujungimai ir rankiniai šepečiai užkariavo Normanso šiaurėje nuo frankų karalystės buvo vadinamas Normandija. Šio požiūrio oponentai mano, kad genties pavadinimas įvyko nuo hidronime - Rusijos upės, iš kur vėliau ir visa šalis pradėjo būti vadinama Rusija. XI-XII a. Šio požiūrio rėmėjai mano, kad Rusija nebebūtų kaip gentinė ar etninė sąjunga, bet kaip politinio valstybinio išsilavinimo.

Penki žmonės okupuotos erdvės palei Dniestro krantus, nuo vidurinio kurso į Dunojaus ir Juodosios jūros pakrantės burną. Labiausiai tikėtina, kad kilmė, jų vardai iš Tivr upės, kaip senovės graikai, vadinami Dniestre.

Jų centras buvo Cherven miestas Vakarų krante Dniestro. Skirtumai buvo pietų kaimynai, kurie užima žemę žemesnėje metro, klaidos ir Juodosios jūros pakrantės krante. Jų pagrindinis miestas buvo sankryžos. Kartu su platinimais jie persikėlė į šiaurę, kur jie sumaišyti su kroatais ir volyniečiais. Jų pagrindinis miestas buvo nukreiptas į upę, be to, ten buvo ir kiti miestai - Ovruoch, miestas, kelis kitus, kurių pavadinimai, kurių mes nežinome, bet jų pėdsakai išliko atsiskaitymo forma.

Drevlyanas buvo labiausiai priešiška Rytų slavų gentis į gladesas ir jų sąjungininkus, kurie suformavo senovės Rusijos valstybę su Centro Kijeve. Jie buvo lemiantys pirmųjų Kijevo kunigaikščių priešai, netgi nužudė vieną iš jų - Igor Svyatoslavovich, už kurį Drevlyano kunigaikštis buvo mažas, savo ruožtu buvo nužudytas Widow Igor, Princesė Olga.

Dracks gyveno tankiuose miškuose, gavęs savo vardą iš žodžio "medis" - medis. Croats, kurie gyveno aplink miestą Peremyshl ant upės. San, vadinamas pats baltas kroats, skirtingai nuo to paties pavadinimo su jais, gyvenusi Balkanuose. Genčio pavadinimas gaminamas iš senovės karo žodžio "Shepherd, gyvulių sargyba", kuris gali nurodyti pagrindinę pamoką - galvijų veisimą.

Volynan buvo atstovaujama genčių asociacija suformuota teritorijoje, kur genties gentis anksčiau buvo gyveno. Volyniečiai apsigyveno abi Vakarų klaidų pakrantėse ir pripyat viršutinėje dalyje.

Jų pagrindinis miestas buvo Cherven, o po Volyno buvo užkariauta Kijevo kunigaikščiai, naujas miestas buvo įdėti į Luga upęVladimiras Volynsky, kuris davė Vladimir-Volyn Kunigaikštystės aplink jį vardą. Genčių asociacijoje, kuri atsirado miesto centro vietoje, buvo įtraukta į Volyn ir Buzhans, įsikūręs ant Hurly pečių sujungimai ir rankiniai šepečiai klaidų kranto.

Manoma, kad Volynietis ir buzanas buvo viena gentis, o jų nepriklausomi pavadinimai įvyko tik dėl įvairių buveinių. Remiantis rašytiniais užsienio šaltiniais, Kuzananas užėmė "miestų" - labiausiai tikėtina, kad tai buvo įtvirtintos gyvenvietės ir Volynian - Bet kokiu atveju, tačiau šie skaičiai rodo, kad Volynas ir vagonas buvo gana įtemptas.

Pietų slavai. Pietų Slavai apdorojo slovėnų, croats, serbai, zahlumlyan, bulgarų. Šios slavų tautos patyrė didelę Bizantijos imperijos įtaką, kurios žemė po plėšikų reidų buvo išspręsta.

Ateityje kai kurie iš jų sumaišyti su Turkijos garsiakalbių bulgarai sukėlė Bulgarijos Karalystės, šiuolaikinės Bulgarijos pirmtakas. Palanki pozicija dėl prekybos keliu iš Varyag graikų pagreitino šių genčių vystymąsi. Tai yra ši Slavų filialas davė daugiausiai slavų tautų - rusų, ukrainiečių ir baltarusių. Kariniai susidūrimai su Vokietijos gentys privertė juos atsitraukti į rytus. Kaimyninės tautos Kalbant apie sieną su rytiniais žemės ir tautų slavais, ši nuotrauka atrodė taip: į šiaurę, Finno-Ugric gentys gyveno: Cheremsa, Chud Zavolochny, visa, Korela, Chud.

Šios gentys daugiausia buvo medžioklės ir žuvininkystės ir buvo mažesnis vystymosi lygis. Palaipsniui, už šiaurės rytų slavų persikėlimą, dauguma šių tautų pasirodė esanti prilyginama. Turėtų būti pažymėta, kad mūsų protėvių garbė, kad šis procesas buvo nulemtas be kraujo ir nebuvo lydimi masinių smūgių užkariautų genčių.

Tipiški Finno-Ugric tautų atstovai yra esta - modernių estų protėviai. Balto-slavų gentys gyveno šiaurės vakarų: korravo, zemigol, zmmud, yatvägi ir prussa. Šios gentys buvo užsiėmę medžioklės, žvejybos ir ūkininkavimo. Jie buvo žinomi kaip drąsūs kariai, kurių reidai buvo siaubingi kaimynams.

Jie garbino tuos pačius dievus kaip sloveną, atnešdamas jiems daug kruvinų aukų. Vakaruose, slavų pasaulis ribojasi su Vokietijos genčių. Santykis tarp jų buvo labai intensyvus ir lydi karai.

Vakarų slavai buvo stumiami į rytus, nors beveik visi rytiniai Vokietija buvo išspręsta su slavų giminiais Luzhic ir Sorbov. Pietvakariuose, slavų žemėse, kurios ribojasi Byzantija. Jos trakijos provincijos buvo apgyvendintos romanuose gyventojų, kurie kalbėjo graikiškai. Taip pat buvo daug rūkalių, kurie buvo lydimi nuo Eurazijos stepių.

Tokie buvo unguriai, modernių vengrų, gotų, gurlių, gunnų ir kitų klajoklių protėviai. Į pietus, begalinėse Eurazijos stepėse Juodosios jūros regiono klajojo daugybę vargšų. Čia buvo didžiojo tautų perkėlimo keliai.

Dažnai slavų žemę patyrė nuo jų reidų. Kai kurie gentys, pavyzdžiui, siuvimo ar juodųjų kulnų buvo sąjungininkai Slavai, kiti - Pechenegs, Guba, Polovtsi Kipchak buvo priešiška su mūsų protėvių. Pagrindinė Bulgaro okupacija buvo prekyba Volgos upe su arabų kalifatu pietinėje ir Permijos gentys šiaurėje.

Khazars buvo šeriami su slavais iki Prince Svyatoslav sunaikino šią būseną. Klasės ir gyvenimas Seniausi slavų kaimai, iškasti archeologai, priklauso V-IV šimtmečiams į mūsų erą. Rastos kasinėjimų metu, leidžia mums atkurti žmonių gyvenimo vaizdą: jų klases, gyvenimą, religinius įsitikinimus ir papročius. Slavai nestiprino savo gyvenviečių ir gyveno pastatuose, šiek tiek gilindavo į dirvą, arba ant žemės, sienos ir stogo buvo laikomi ant žemės pamuštų stulpų.

Gyvenvietėse ir kapuose, smeigtukai, fibuls tvirtinimo detalės, žiedai. Labai įvairus atrasta keramika - puodai, dubenys, ąsočiai, puodeliai, amphoras Labiausiai būdingas šio baimės vergų kultūros bruožas buvo tam tikras laidotuvių ritualas: sudeginti vergais, o mirksinčių kaulų klaidos buvo padengtos dideliais varpais panašiais laivais. Vėliau slavai, kaip ir anksčiau, nesuvokė savo gyvenviečių, tačiau jie stengėsi statyti juos sunkiai pasiekiamoms vietoms - ant pelkių ar aukštų bankų, ežerų.

Jie gyveno daugiausia vietose su derlingomis dirvomis.

Mes žinome apie savo gyvenimą ir kultūrą daug daugiau nei pirmtakai. Jie gyveno antžeminiais namais arba "Twilight", kur buvo išdėstyti akmens ar pasauliniai židiniai ir krosnys.

Be būsto, ekonominės struktūros, granulės. Šios gentys buvo aktyviai užsiimtos žemės ūkiu. Archeologai per kasinėjimų metu daugiau nei rado geležies noragėliai. Dažnai buvo kviečių, rugių, miežių, sorų, avižų, grikių, žirnių, kanapių - tokių žemės ūkio kultūrų tuo metu.

Jie auginami ir vietiniai galvijai - karvės, žirgai, avys, ožkos. Tarp Venedov ten buvo daug amatininkų, kurie dirbo geležies ir keramikos dirbtuvėse.

Rich randamas gyvenviečių rinkiniuose: įvairios keramikos, fibulos užsegimas, peiliai, spears, rodyklės, kardai, žirklės, kaiščiai, karoliukai Laidojimo ritualas buvo paprastas: sudeginti mirusiųjų kaulai paprastai pažvelgė į duobę, kuri buvo palaidota, o virš kapo buvo nustatyta, kad paskiria paprastą akmenį.

Taigi slavų istorija gali būti atsekama toli į išvykimą. Slavų genčių susidarymas įvyko ilgą laiką, ir šis procesas buvo labai sudėtingas ir paini. Archeologiniai šaltiniai nuo pirmojo tūkstantmečio vidurio, mūsų era sėkmingai papildo raštu. Tai leidžia sustandrol 250 visiškai pristatyti savo tolimų protėvių gyvenimą. Rašytiniai šaltiniai praneša apie vergus nuo pirmųjų mūsų eros šimtmečių.

Nr. 24 - Respublika.lt

Jie yra žinomi pirmiausia Venenovo vardu; Vėliau VI amžiaus Prokokii Cezarian, Mauricijaus strategas ir Jordanija autoriai suteikia detali funkcija Slavų gyvenimo būdai, klasės ir papročiai, juos vadinantys vainikėliai, antti ir slaglivin. Prokoki gyveno pirmoje pusėje 6-ajame amžiuje. Jis buvo artimiausias patarėjas Beleisariaus vadui, kuris vadovavo imperatoriaus Justinian I karimui. Kartu su Procopius kariais daugelyje šalių, perdavė žygių lobius, nerimaujančią pergalę ir pralaimėjimą.

Tačiau jo pagrindinis dalykas nebuvo dalyvauti kovose, o ne samdinių rinkinys ir nepateikiant kariuomenei. Jis studijavo moralę, muitinę, viešuosius pavedimus ir karinius žmones, susijusius su byzantimi. Atsargiai surinkti įrodymai ir pasakojimai hurly pečių sujungimai ir rankiniai šepečiai slavus, ir jis ypač kruopščiai išanalizavo ir apibūdino Slavų karinę taktiką, skiria daugelį savo žinomo darbo "Justinian" karų istorijos ".

Slave priklausanti Bizantijos imperija siekė užkariauti kaimynines žemes ir tautas. Bizantijos valdovai norėjo pavergti slavų gentis. Svajonuose jie pamatė nuolankiąsias tautas, reguliariai moka augintinius vergus, duoną, kailius, mišką, brangius metalus ir akmenis Konstantinople. Tuo pačiu metu Bizantijos nenorėjo kovoti su priešais, tačiau jie stengėsi ginčytis tarpusavyje ir kai kurių kitų pagalbos. Atsakydama į bandymus pavergti savo slavus pakartotinai įsiveržė į imperijos ribas ir nuniokojo visą sritis.

Bizantijos kariniai lyderiai suprato, kad buvo sunku kovoti su slavais, todėl kruopščiai ištirdė savo karinius reikalus, strategiją ir taktiką, ieškodama pažeidžiamų vietų. Pasibaigus 7-ojo amžiaus pradžioje, kitas senovės autorius gyveno, rašydamas "Starkon" esė.

Ilgą laiką jie manė, kad šią traktatą sukūrė imperatorius Mauricijus. Tačiau vėliau mokslininkai padarė išvadą, kad "Stingrastas" buvo parašyta ne imperatorius, bet vienas iš jo vadas ar patarėjų. Šis darbas yra tarsi kariuomenės pamoka. Per šį laikotarpį, hurly pečių sujungimai ir rankiniai šepečiai vis dažniau buvo sutrikdyta Bizantija, todėl autorius sumokėjo jiems daug dėmesio, jo skaitytojų tikimasi, kaip elgtis su stipriais šiauriniais kaimynais.

Jie turi daug įvairių gyvulių ir sausumos vaisių. Jie įsikurs miškuose, nesikreipiamose upėse, pelkėse ir ežeruose, pasirūpinkite daugybe vietų savo būstuose dėl pavojų, kurie atsitinka jiems. Jie mėgsta kovoti su savo priešais tose vietose, kurios sukilo storų miškų, Tesnins, uolos, naudos sau, naudokite ambuses, staigius išpuolius, gudrybes ir dieną, išradus daugybę įvairių būdų.

Jie taip pat artritas artrozė ženklai gydymas patyrę kertant upes, viršijant visus žmones.

Jie atsisako buvimo vandenyje, tuo pačiu metu jie saugo specialiai didelius, nuvalytus šaknų viduje, pasiekiančias vandens paviršių, ir gulėti ant paties upės dugno su jų padėti Jie naudoja medinius svogūnus ir mažas rodykles su impregnuotais nuodų patarimais. Jie nesiima amžinybės ir priešų, netrukus juos atideda į savo nelaisvę, ir paprastai jas pasiūlyti arba už išpirkimą eiti į savo tėvynę, arba likti gyventi tarp Slavų laisvų žmonių padėtyje.

Nuo Bizantijos kronikos hurly pečių sujungimai ir rankiniai šepečiai žinomos kai kurių antivialinių ir slavų lyderių pavadinimai - Dobrit, Ardagast, Musokia, pažanga. Pagal jų vadovavimą daugelyje slavų karių gresia bizantijos galia. Matyt, tiksliai tokie lyderiai priklausė žinomiems antivialiniams lobiams iš lobių, esančių Cideprovier.

Lobiai buvo brangūs Bizantijos produktai, pagaminti iš aukso ir sidabro - puodelių, ąsočių, patiekalų, apyrankių, kardų, sagčių. Visa tai buvo papuoštas turtingiausiais ornamentais, gyvūnų nuotraukomis.

Kai kuriuose lobiuose aukso daiktų svoris viršijo 20 kilogramų. Ernesta: Įvykių daug ir įvairių. Kiekvienas momentas sėdint prie vairo man yra smagus. Buvo smagu dalyvauti varžybose ir jas sėkmingai baigti labai smarkiai lyjant, kai neveikė valytuvai ir langai buvo visiškai aprasoję, kai posūkių teko ieškoti bandant žiūrėti pro šoninį automobilio stiklą ir orientuojantis pagal trasos ribas žyminčią baltą liniją.

Agnė: Visi smagiausi įvykiai vyksta neplanuotai. Vieni tokių - ekspromtu sugalvotos kelionės su draugais į Palangą viduryje nakties arba suteikta pagalba pusseserei, kai teko ją nuvežti iš vieno koncerto į kitą, o kelionės metu ji turėjo persirengti kitam koncertui.

Ernesta: Mano manymu, situacija Lietuvoje gerėja.

R4U1 - Hurly Burly

Daugėja kultūringų vairuotojų, kurie užleidžia rikiuojantis, rodo posūkių signalus, įleidžia išsukant iš šalutinio kelio. Agnė: Daug vairuotojų tapo mandagesni ir pakantesni vieni kitiems.

Tačiau tobulėti yra kur. Indrė: Visi visur ir visada skuba. Svarbiausią dėmesį skirdami technologijoms gamintojai atskleidė naują požiūrį į automobilius, kurių valdymas vis labiau kompiuterizuojamas. Galima buvo pamatyti ir išskirtinių riboto tiražo automobilių. Skiriamasis automobilio bruožas yra ištaigingai dekoruoti interjeras vidus ir eksterjeras išorė. Galbūt būtent Letisijai Ortis Letizia Ortis, 41 būtų tekę pranešti apie ispanijos karaliaus jono Karolio juan Carlos, 76 atsistatydinimą ir sosto perleidimą sūnui, jeigu ji Prieš 11 metų, kai susipažino su ispanijos sosto įpėdiniu FeLiPe Felipe, 46ji buvo televizijos žurnalistė, kurią pažinojo visa šalis.

Taip pat pora pasidalijo planais susilaukti ne mažiau kaip dviejų, bet ir ne daugiau kaip penkių vaikų, o Letisija papasakojo, kaip pamažu atsisakys televizijos laidų vedėjos ir žurnalistės pareigų ir po truputį imsis karališkųjų. Kaip pasakoja artimi draugai, Letisijai iš pradžių buvo nelengva: jai teko išmokti gyventi nuolatos stebimai, kelnių kostiumus iškeisti į sukneles ir kostiumėlius, o savo butą į karaliaus rezidencijos svečių kambarį, kur ji iki vestuvių kalė Burbonų istoriją ir etiketo taisykles.

Felipės ir Letisijos vestuvių ceremonija įvyko m. Madrido Šv. Marijos la Real de la Almudena katedroje.

Ant marčios galvos karalienė Sofija, pritarusi jųdviejų sąjungai, uždėjo savo tiarą iš platinos su deimantais. Medaus mėnesį pora praleido Akabos uoste ant Raudonosios jūros kranto.

Ši vieta buvo pasirinkta neatsitiktinai, nes gegužės 27 d. Ėmėsi visuomeninės veiklos Iškart po vestuvių Letisijai buvo suteiktas Asturijos princesės titulas. Ji su vyru persikėlė į rezidenciją netoli Sarsuelos rūmų. Nors jai teko oficialiai pareikšti apie pasitraukimą iš žurnalistikos, tapti namų šeimininke ji nesirengė.

Būdama veikli ir nemėgstanti sėdėti vietoje moteris, Letisija pradėjo lydėti vyrą į oficialius renginius, daug keliauti ir atstovauti Ispanijai įvairiose šalyse. Bet neįmanoma apibūdinti tų emocijų, kurias kelia motinystė. Keli, su Ispanijos karūnos princu susipažinusi Letisija buvo tik išsiskyrusi žurnalistė.

Jauna moteris nesimokė elitinėse mokyklose, važinėjo nenauju automobiliu ir puikiai žinojo paprastų žmonių problemas. Jos tėvas ir močiutė buvo žurnalistai, o mama - medicinos sesuo. Jie nuo vaikystės pratino mergaitę prie darbo. Sekdama tėvo ir močiutės pėdomis, Letisija pasirinko studijuoti žurnalistiką Madrido universitete. Prieš sutikdama būsimąjį vyrą monarchą, Letisija spėjo ištekėti už kito vyro, literatūros dėstytojo Alonso Gerero Pereso Alonso Guerrero Perez.

Jie draugavo 10 metų, bet, aisiais susituokę, vos po metų išsiskyrė.

Tėvai piršo kilmingas Princas Felipė, karaliaus Jono Karolio ir karalienės Sofijos sūnus, buvo idealus kandidatas į vyro vaidmenį - apie jį svajojo beveik visos šalies merginos, bet tai visiškai nedomino karjeristės Letisijos. Gražuolis, sportininkas princas Felipė buvo šalies buriuotojų rinktinės narys ir net nešė Ispanijos vėliavą per m. Regis, visa Felipės aplinka nieko daugiau neveikė, tik bandė jį apvesdinti su įvairiomis Europos princesėmis. Ypač dideles viltis jo tėvai siejo su Švedijos sosto įpėdine princese Viktorija Victoria ir stengėsi, kad jų keliai kuo dažniau susikryžiuotų.

Bet jiedu, nors ir jautė simpatiją vienas kitam, visai neketino įgyvendinti tėvų planų. Princui teko pavargti dėl pirmojo pasimatymo Su būsimąja žmona princas susipažino Galisijoje, kur Letisija filmavo reportažą apie laisvalaikis 2 0 1 4 b i r ž e l i o 2 7 tanklaivį, nuskendusį prie Ispanijos krantų.

Princas Felipė įsimylėjo ją iš pirmo žvilgsnio. Atrodytų, bet kurios merginos širdis turėjo ištirpti nuo tikro princo, vienintelio valdančiojo karaliaus sūnaus meilinimosi, tačiau Felipei teko pasitelkti visą žavesį ir mokėjimą įtikinėti, kad sugundytų užsispyrusią merginą ateiti į pasimatymą: jis keturis kartus siūlė jai susitikti, bet kiekvieną kartą Letisija jam atsakydavo.

Kartu princas elgėsi atsargiai, stengdamasis vėl nesukelti pavaldinių nepasitenkinimo: karaliaus rūmai dar nebuvo pamiršę ispanų reakcijos į Felipės romaną su modeliu iš Norvegijos Eva Sanum Eva Sannum.

Felipė nenusileido ir tėvui, kuris prieštaravo sūnaus santykiams su išsiskyrusia moterimi. Tai įvyko m. Įdėmiai stebima žurnalistų ir fotografų, pora kelias valandas vaikštinėjo karališkųjų rūmų parke ir paleido vienas kito ranką tik tam, kad parodytų dovanas, kurias įteikė vienas kitam sužadėtuvių proga. Letisija iš princo gavo baltojo aukso žiedą su smulkiais briliantais, o Felipė - sąsagas iš safyrų.

Tada jie nepranešė tikslios vestuvių karališkoji šeima ispanijoje - labai populiari Ispanijos karalius Jonas Karolis po 39 metų šalies valdymo praėjusią savaitę sostą perdavė sūnui karūnos princui Felipei ir jo žmonai Letisijai. Karališkoji šeima Ispanijoje yra labai populiari, ir pirmiausia tai yra dabar jau buvusio karaliaus Jono Karolio nuopelnas. Bet ir naujoji Ispanijos valdovų pora Pilypas VI ir karalienė Letisija yra gyvas įrodymas, kad ne tradicijomis ir įsipareigojimais, o tikrais hurly pečių sujungimai ir rankiniai šepečiai grindžiama sąjunga yra galima ir karalių rūmuose.

Parengė Milda KUNSKAITĖ 23 tradicijos tradicijos Kokį mergvakarį ar bernvakarį surengti būsimai nuotakai ar jaunikiui, daugelio pamergių ar pabrolių galvos skausmas, ypač kai pramogų pasiūla yra milžiniška - nuo duonos kepimo etnografinėje sodyboje iki šuolio parašiutu ar netikėtos kelionės į užsienį. Pasak vestuvių organizatorių, svarbiausi yra du dalykai - gerai žinoti, ko nori mergvakario ar bernvakario kaltininkas, ir investuoti ne į superypatingas pramogas, o į gerai drauge praleistą laiką.

Ruošėme šventę pagal senas, lietuviškas tradicijas: pyragų kepimas, plaukų šukavimas, vainikų pynimas. Kitados darėme mergvakarį remdamiesi pasakų motyvais - jaunoji miške sutiko burtininkę, ši išbūrė jai ilgą ir laimingą gyvenimą.

Dar vienas populiarus šventimo būdas - įvairios grožio ką daryti su sąnarių uždegimas dėl pėdos, masažai. Neorganizuoju tik tų mergvakarių, kur reikia išsinuoginus lakstyti po miestų centrus ir rinkti paskutinius bučinius.

Tie, kurie kreipiasi į mane, nori ko nors originalaus ir nenuvalkioto. Man svarbu, kad tai būtų įsimintina ir reikšminga šventė, o ne nusigėrimo vakarėlis. Dar V a. Sakydavo jam tostus, įvairius palinkėjimus. Spėjama, kad tai būdavo rimta ir itin padori šventė be jokių lėbavimų ir didelių pramogų.

• Skauda rankos mazaji pirsta
• Kas infekcija sukelia skausmą sąnariuose
• Podagra hastalığı
• Nr. 24 - revolutionfestival.lt - television
• Gliukozaminas ir chondroitino laikas
• Transcription Nr.
• «Кто будет охранять охранников?» - подумала .

Mergvakarių pradininkai - damų arbatos vakarėliai vienos iš moterų, kuri ruošiasi tekėti, garbei. Juose dalyvaudavo tik jaunosios giminaitės. Tuomet tai būdavo labai prašmatnūs, snobiški ir net kiek nuobodūs vakarėliai, į kuriuos moterys atvykdavo gražiai pasipuošusios ir leisdavo laiką kartu gerdamos arbatą bei valgydamos įvairias užkandėles. Tai truko iki XX a. Mergvakariai tapo aktyvesni ir linksmesni.

Žinoma, kad XIX a. Tradiciškai mergvakaris būdavo apipintas daugybės simbolinių prasmių turinčiais ritualais ir žaidimais. Merginos pindavo rūtų vainikėlį, burdavo, kepdavo, pindavo kasas. Tiesa, dabar šios tradicijos pradeda atgimti ir merginos, užuot bėgiojusios gatvėmis su zuikio ausytėmis, renkasi ramią išvyką į etnografinę sodybą. Vieni nori vaikščioti mieste, kiti ramiai pabūti drauge.

Būtų protinga pirmiausia paskirti tarpininką, kuris galėtų pasiderinti su jaunąja ar jaunuoju. Antras dalykas, mano manymu, šventę reikia organizuoti taip, kad visas dėmesys būtų skiriamas kokybiškam laiko praleidimui. Jei tai yra draugės, pasirinkti tokią veiklą, kuri jas visas suvienytų.

Esu už išvykas į sodybas, keramikos palaisvalaikis 2 0 1 4 b i r ž e l i o 2 7 seselių Valkiojimasis Po miestą, striPtizo šokėjos ir limuzinai jau yra atgyVenos. Dabar ant bangos ekstremali veikla: jėgos aitvarai, riedlentės ir pan. Dar viena idėja - maisto ruošimas, ji tinka ir vyrukams, ir merginoms. Daryti tai, kas buvo madinga prieš penkiolika metų, man neatrodo puikus sprendimas. Turiu pasakyti, kad su vyrukais suderinti šventės akcentus paprasčiau, jie yra konkretesni, greičiau priima sprendimus ir nesiblaško.

Mano manymu, geram mergvakariui ar bernvakariui nereikia superšuolių nuo televizijos bokšto, reikia kokybiško bendravimo, to, kas turi išliekamąją vertę. Kainos skirtingos: jei šventėje dalyvauja kokie 10 žmonių, kiekvienam gali kainuoti po litų.

Bet jei pasirenki, pavyzdžiui, savaitgalio išvyką į užsienį, biudžetas bus visiškai kitoks. Vienai močiutei iš tiesų reikėjo Vyriškos Pagalbos, todėl ėmėme ir sukasėme jai lysVes - ir darbas geras atliktas, ir bernVakario dalyViai buVo Patenkinti Bernvakarių temos kiek kitokios. Etnografiniai motyvai hurly pečių sujungimai ir rankiniai šepečiai reti, bet esu organizavusi su šuoliais parašiutu, skraidymais, laukų arimu.

Po tokių išbandymų buvo šventė prie baltų stalų, puošnių puokščių sąnarių skausmas 18 žvakių šviesos. Pamenu, kartą organizavau daržų kasimą. Vienai močiutei iš tiesų reikėjo vyriškos pagalbos, todėl ėmėme ir sukasėme jai lysves - ir darbas geras atliktas, ir vyrai buvo patenkinti. Mano klientai niekada nereikalauja striptizo šokėjų ar panų, iššokančių iš torto.

Kiekvienas atranda savo. O kainos labai įvairios. Nuo kelių šimtų iki tūkstančio litų. Viskas priklauso nuo programos. Ji tradiciškai vyksta etnografinėje sodyboje, kur būsimos nuotakos laukia įvairūs išbandymai: duonos kepimas, audimas, grūdų malimas.

Šventės organizatorės etnografės merginas supažindina su senoviniais vestuvių papročiais, laukiančiais ūkio darbais. Jie man suorganizavo ekskursiją po įvairias man svarbias Vilniaus miesto vietas. Aplankėme Trijų kryžių kalną, kur pasipiršau Indrei ir prasidėjo mūsų ikivestuvinė kelionė, bendrabučio koridorius ir kambarius, naktines parduotuves, kuriose tekdavo stu­ dentavimo laikais lankytis. Galiausiai apsistojome vieno iš draugų namuose. Striptizo šokėjos man yra keista tradicija, bet jos nepeikiu ir neneigiu.

Svarbu, kad nei Indrė, nei aš striptizo nešokome. O jei jį šoka mums ­ viskas gerai. Žiūrime dabar vienas į kitą, šypsomės ir nieko jau nebepamename. Bernvakaris man yra pasisveikinimas su gyvenimu, o ne atsisveikinimas su kuo nors. Nebent su kvailyste. Nesituok, jei nenori. Holivudo aktoriai ir populiariausios dainininkės bernvakariams ir mergvakariams negaili nei pinigų, nei laiko. Tiesa, ne visi jie baigiasi taip, kaip norėtųsi.

Kai kurie dėl iškrėstų kvailysčių liko be santuokos. Kai kurie salonai siūlo išpuošti ne tik jaunąją, bet ir kitas šventės dalyves ar bent jau pamokyti pagrindinių grožio principų.

Tokią šventės rūšį dažniau renkasi vaikinai, bet pasitaiko ir drąsių merginų. Būtent čia galima jaunąją ar jaunąjį išmokyti jodinėti, valdyti jėgos aitvarus, skraidyti parasparniu, šokinėti su guma ir t. Tik prieš tai reikėtų įsitikinti, kad šventės kaltininkas nebijo iššūkių. Tai vienas populiariausių mergvakarių ar bern­ vakarių šventimo būdų. Kulinarinė studija, profesionalus virtuvės šefas ir keletas gardumynų ­ ne tik puikus laisvalaikio leidimo būdas, bet ir nauda povestuviniam gyvenimui: kam nepatinka skanūs pusryčiai į lovą ar mylimojo pagaminta vakarienė prie žvakių šviesos?

Aktorė paprašė dizainerės Donatelos Versači Donatella Versace suorganizuoti privatų mados šou. Pagrindinė idėja buvo ta, kad vakaro svečiai galėjo ne tik sėdėti ir žiūrėti kolekcijos pristatymą, bet ir išsirinkti drabužius, kuriais pasipuoš per E. Herli ir jos išrinktojo - indų verslininko Aruno Najaro Arun Nayar - vestuves.

Tiesa, toks mergvakaris aktorei atsiėjo apvalią sumą: kiekvienam svečiui ji išleido maždaug po 3 tūkst. Deja, visa tai gražuolei negarantavo ilgo ir laimingo vedybinio gyvenimo, mat po ketverių metų pora išsiskyrė. Pamergės per mergvakarį dažnai jaunąją bando sugėdinti jai pateikdamos įvairių užduočių gatvėje EPA-Eltos nuotr. Tiesa, ne tik merginos, netrūksta ir vaikinų, kurie važinėja limuzinais ir bando kabinti dailias praeives.

Jei nebijai apsijuokti ­ kodėl ne. Tik svarbu, kad po tokios šventės tavo antroji pusė nenuspręstų atšaukti vestuvių. Savaitgalis su geriausiomis draugėmis ar draugais Paryžiuje, Londone ar Berlyne tikrai liks atmintyje ilgam, tad jei tik banko sąskaitoje turi atliekamų pinigų, kraukis lagaminą.

Longorijos mergvakaris vyko privačiuose jos draugės Felisitės Hafman Felicity Huffman liga rankų bursitas sąnarių Holivude. Kiekvienas svečias iš tualetinio popieriaus turėjo sukurti vestuvinę suknelę. Jaunamartė buvo teisėja. Nugalėtoja tapo aktorė Teri Hačer Teri Hatcher.

Longorijos ir krepšininko Tonio Parkerio Tony Parker santuoka truko ketverius metus. Geriausia K. Peri draugė dainininkė Rijana Rihanna suorganizavo mergvakarį Pašalinti skausmas su sąnarių Vegase. Atrodo, K. Jei aktorius M. Lopesas bernvakarį būtų nutaręs švęsti kartu su išrinktąja, galbūt jų santuoka hurly pečių sujungimai ir rankiniai šepečiai trukusi ilgiau nei dvi savaites.

Per bernvakarį Meksikoje jis buvo neištikimas širdies damai.

Praėjus porai savaičių po vestuvių, jo žmona Eli Landri Ali Landry pamatė kompromituojančias nuotraukas, jose buvo užfiksuotos intymios M. Lopeso scenos su kita mergina. Santuoką ji iškart anuliavo. Man buvo prigalvota daug užduočių: Vilniuje, ant Baltojo tilto, pardavinėjau morkas, specialiu tušinuku turėjau prisirinkti vyrų parašų ant marškinėlių. Paskui pasirodė, kad tušinukas nepaprastas - toks, dėl kurio turi iš gėdos raudonuoti: paduodi jį žmogui, šis nuima kamštelį, o ten išlenda smagiausias daiktas, kuris gali suteikti moteriai malonumą.

Pirmą kartą jį paduodama to nežinojau, tad buvo labai gėda, paskui įjungiau naują programą ir su užduotimi sėkmingai susitvarkiau. Dar nuėjome palošti į kazino, išgėrėme šampano, grįžome namo, vyrai irgi jau buvo grįžę.

Gerai, kad kitą dieną nebuvo vienam prieš kitą nei gėda, nei atsiprašinėti reikėjo, nei galvos skaudėjo. Dovanų per mergvakarį sulaukiau tikrai originalių, sesuo įteikė kokių 2 kg akmenį su mintimi, jei bus labai blogai, kad pasiimčiau jį ir šokčiau į vandenį. Brendo bernvakaris buvo labai santūrus. Kadangi aktorius tuo metu dėl priklausomybės nuo alkoholio ir narkotikų nevartojo jokių svaigalų, su draugais žiūrėjo futbolo varžybas.

Paskui nuėjo prašmatniai pavakarieniauti, galiausiai užsuko į naktinį klubą.