Galvos sąnarių liga

Šiuo testu nustatomi specifiniai Borrelia antikūnai IgM, kurie yra Laimo ligos rodikliai. Sutrinka regėjimas, kalba, rijimas.

Paskutiniąją vasario dieną Europoje minima galvos sąnarių liga ligų diena. Su kuo galvos sąnarių liga Lietuvoje? Retoms priskiriamos tokios ligos, kuriomis serga ne daugiau kaip 5 iš 10 tūkst.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija NVSPL yra vienintelė Lietuvoje, kuri gali galvos sąnarių liga retų infekcinių ligų laboratorinius tyrimus, tad jos darbuotojai vieni pirmųjų sužino apie tokius virusus kaip Zika ar Ebola.

NVSPL specialistai sako, kad Lietuvoje yra tiriamos: - įvežtinės virusinės infekcijos: virusinės hemoraginės karštligės Ebola, Marburgo, Dengė, Geltonoji, Krymo Kongo, hemoraginė karštligė su inkstų sindromuVakarų Nilo karštligė, Čikungunija, Zika virusinė infekcija; - bakterinės ligos: bruceliozė, tuliaremija, maras, juodligė, leptospirozė, legioneliozė, botulizmas ir kt.

Sergantys ir nugaišę gyvūnai užkrečia išorinę aplinką — dirvožemį, vandenį, pašarus ir kt. Bakterijas platina erkės ir uodai.

Taip susiformuoja gamtiniai tuliaremijos židiniai. Ligos sukėlėjas į žmogaus organizmą gali patekti per odą ar gleivines, tiesioginio sąlyčio su užsikrėtusiais gyvūnais metu, lupant sergančio gyvulio kailį, tvarkant skerdieną, surenkant nugaišusius graužikus, besimaudant infekuotame vandenyje ir kt.

Taip pat užsikrečiama suvalgius užkrėstų maisto produktų, įkvėpus infekuotų dulkių ar vandens aerozolių, užkrėstų graužikų išskyromis. Dažnai užsikrečiama įgėlus nariuotakojams pvz. Botulizmas — galvos sąnarių liga ir sunki liga, kuriai būdingas raumenų paralyžius. Jos bakterijos plačiai paplitusios gamtoje ir aptinkamos dirvožemyje, vandens nuosėdose, gyvūnų žarnyne, todėl galvos sąnarių liga užsiteršti gali įvairūs maisto produktai. Bakterijų sporos patekusios į palankią terpę bedeguonėje aplinkoje, besidaugindamos pradeda gaminti botulino toksinus.

Suvalgius tokio maisto, toksinas patekęs į žmogaus organizmą, sukelia pykinimą ir viduriavimą. Sutrinka regėjimas, kalba, rijimas. Ligai progresuojant, atsiranda sprando, rankų, vėliau kvėpavimo ir viso kūno raumenų silpnumas. Išsivysčius kvėpavimo raumenų paralyžiui, gali sutrikti kvėpavimas.

Nesuteikus pagalbos, ligonis gali mirti.

Sąnarių biomechanika[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Sąnarių suskirstymas: 1. Rutulinis sąnarys, 2. Elipsinis sąnarys, 3.

Leptospiroze serga žmonės ir gyvūnai raguočiai, kiaulės, šunys, graužikai ir kt. Žmonės dažniausiai užsikrečia besimaudydami, gerdami ar buities reikmėms naudodami atvirų vandens telkinių vandenį, užterštą bakterijas nešiojančių graužikų ar naminių gyvulių šlapimu.

Rečiau užsikrečiama šienaujant drėgnose pievose, medžiojant, žvejojant. Dažnai žmogus užsikrečia galvos sąnarių liga naminius gyvulius, juos skersdamas, apdorodamas skerdieną. Dažniau serga gyvulininkystės fermų, mėsos kombinatų ir veterinarijos darbuotojai.

Kitos retos ligos, tirtos NVSPL Brucelioze galvos sąnarių liga užsikrėsti vartojant nepasterizuotą ožkų pieną, iš jo gamintą sūrį, nepakankamai termiškai apdorotą sergančio gyvulio mėsą ar artimai kontaktuojant su sergančiu gyvūnu.

Šia liga gali sirgti galvijai, ožkos, avys, kiaulės bei šunys. Lietuvoje registruojami pavieniai žmogaus bruceliozės atvejai. Laiku nediagnozuota ir negydoma lėtinė šios ligos forma gali išlikti visam gyvenimui. Pasitikrinti dėl šios infekcijos vertėtų su gyvuliais dirbantiems galvos sąnarių liga darbuotojams, veterinarams, skerdyklų darbuotojams, medžiotojams. Vakarų Nilo karštligės protrūkiai registruojami tarp žmonių, arklių, paukščių.

Laimo liga – primirštas erkių įkandimo sukeltas negalavimas

Švelnių infekcijų atvejais pasveikstama per 3—6 dienas. Sunkesniais atvejais gali išsivystyti meningitas ar encefalitas, poliradikulitai, tremorai, konvulsijos ir kt.

Krymo—Kongo hemoraginė karštligė — tai reta virusinė infekcija, kuria žmonės užsikrečia nuo sergančių gyvulių dėl tiesioginio sąlyčio su jų krauju ar kitais kūno skysčiais arba įsisiurbus virusu infekuotoms erkėms. Galimi užsikrėtimai nuo ligonių per kraują ir kitus jų kūno skysčius, užterštą medicinos įrangą.

Liga prasideda ūmiu karščiavimu. Jai būdingi raumenų, galvos, nugaros, sąnarių, pilvo skausmai, vėmimas, viduriavimas, akių jautrumas, hemoragijos, bėrimai, nekrozinis hepatitas ir kt. Mirštamumas gali siekti 30 proc. Geltonosios karštligės viruso rezervuaras — žmonės ir beždžionės.

Užsikrečiama transmisiniu būdu — įkandus virusu infekuotam uodui. Ligos pradžia ūmi: temperatūra pakyla iki 39—40˚C, atsiranda galvos, raumenų, juosmens skausmai, anoreksija, vėmimas. Dalies ligonių būklė per 4 dienas pagerėja, tačiau 15—25 proc. Persirgus geltonąja karštlige susiformuoja ilgalaikis imunitetas.

Zika virusas perduodamas žmonėms per infekuotų, paprastai tropiniuose regionuose gyvenančių, Aedes aegypti uodų įkandimą. Tai tie patys uodai, kurie platina Dengė karštligę, čikunguniją ir geltonąją karštinę.

Žmonėms, sergantiems Galvos sąnarių liga virusine infekcija, paprastai pasireiškia lengvas karščiavimas, odos bėrimas egzantema ir konjunktyvitas. Šie simptomai paprastai trunka 2—7 dienas. Specifinio gydymo ar vakcinos nuo šios infekcijos šiuo metu nėra. Geriausia prevencijos forma — apsisaugojimas nuo uodų įkandimų. Dengė karštligė yra ūmi virusinė uodų galvos sąnarių liga liga. Liga pasireiškia 3—5 dienas trunkančiu karščiavimu, galvos skausmais, sąnarių, raumenų skausmais, bėrimu, pykinimu ir vėmimu.

Dažniausiai sergama lengva Dengė karštlige DKkartais pasireiškia sunkesnė ligos forma — Dengė hemoraginė karštligė DHK — karščiuojama, kraujuojama, skausmas saldus sąnarių trombocitų skaičius, padidėja kapiliarų pralaidumas.

Dar sunkesnė ligos forma yra Dengė šoko sindromas.

Esant neteisingam gydymui, mirštamumas nuo šios ligos gali siekti 15—40 proc. Asmenims, sirgusiems šia liga, susidaro imunitetas prieš ligą sukėlusią viruso padermę.

sąnarių ligos

Čikungunija karštligė perduodama uodų. Asmuo, persirgęs čikungunija, įgyja imunitetą šiai ligai. Tai ūmi infekcinė liga, kuri prasideda staigiu karščiavimu, sąnarių kelių, čiurnos, riešų ir kt. Kartais ligonį pykina, jis vemia, kraujuoja iš nosies ir dantenų ypač vaikaipasireiškia konjunktyvitas.

Dalis žmonių gali sirgti besimptome infekcijos forma.

Dauguma ligonių pasveiksta per keletą savaičių be pasekmių, tačiau nedidelei daliai ligonių išlieka lėtiniai sąnarių skausmai, kurie tęsiasi keletą metų. Kartais išsivysto sunkios ligos komplikacijos: meningoencefalitai, širdies ir kraujagyslių sistemos nepakankamumas, virškinamojo trakto pažeidimai. Ebolos virusinė liga EVL arba Ebolos hemoraginė karštinė EHKdažniausia vadinama tiesiog Ebola — neseniai identifikuota, sunki, dažnai mirtina infekcinė liga, kuria serga žmonės ir kai kurie primatai.

Kokie COVID-19 ligos simptomai?

Simptomų paprastai pasireiškia per 2—3 svaites po kontakto su virusu. Tai gali būti karščiavimas, gerklės skausmas, raumenų skausmas ir galvos skausmas. Paskui dažniausiai ima pykinti, vemiama ir viduriuojama, taip pat suprastėja kepenų ir inkstų funkcija.

Šioje stadijoje kai kuriems žmonėms prasideda kraujavimo problemos. Virusu galima užsikrėsti per užsikrėtusio gyvūno paprastai beždžionės arba vaisėdžio šikšnosparnio skysčius. Manoma, kad vaisėdžiai šikšnosparniai nešioja ir platina virusą, tačiau patys neserga.

Stuburo osteochondrozė

Kriptokokozė — infekcija gali formuotis plaučiuose. Tačiau taip pat ji gali sukelti meningitą ir encefalitą, ypač kaip antrinė infekcija AIDS sergantiems pacientams.

Šios grybelinės infekcijos yra retos tarpe žmonių, kurie turi normaliai veikiančią imuninę sistemą. Tymai — tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu.

Tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų.